- grebežis
- 2 grẽbežis, -ė smob. (1) Dr nemandagus žmogus, storžievis.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
grėbežis — ×grėbẽžis sm. (2) 1. žr. 1 grebežis 1: Kad susgrėbsto kits kito gyvolius, vadinas grėbẽžis J. 2. sugrėbti gyvuliai: Einu grėbẽžį išvaduoti J … Dictionary of the Lithuanian Language
grebežis — 1 ×grebẽžis (brus. гpaбeж, гpябeж) sm. (2), grẽbežis (1) Ms, Slnt, Plt 1. paėmimas iš lauko svetimų gyvulių, darančių žalą, užgrobimas: Jie už grebẽžį brangiai lupa Ėr. 2. atlyginimas už padarytą žalą, atsiimant sugrėbtus gyvulius: Nu karvės… … Dictionary of the Lithuanian Language
grabežis — ×grabẽžis (l. grabież) sm. (2) žr. grebežis 1: Eik arklių iš grabẽžio vaduot Vb … Dictionary of the Lithuanian Language
grebežininkas — ×grebežininkas, ė smob. Vaižg kas paima iš lauko svetimą gyvulį, darantį žalą; plg. 1 grebežis 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
grebežius — ×grebẽžius sm. (2) žr. 1 grebežis: 1. Nėkas neišeina ir iš grebežiaus, jei jokio užmokesnio negauni Krtv. Už žolę tuoj ėmė grebežių, kuris reikėjo vaduoti Vaižg. 2. Sugrėbė gyvulius, reiks nešt grebẽžiaus Slm. Kad karves suleidai į javus, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
grobežius — ×grobežius sm. LsB600; prš žr. 1 grebežis 1 … Dictionary of the Lithuanian Language